things/uncertain


FREDERIC BEIGBEDER/TRENKTO JAUNUOLIO MEMUARAI


…Taigi tai jau..ketvirtasis autoriaus kūrinys,čiupinėtas ir su nemenku malonumu suvartotas per pastaruosius kelis metus.

Bernardinai.lt akiplėšiškai(aš taip pat,ką jau čia) nukopypeistino knygos santrauką:

„Trenkto jaunuolio memuarai“ (1990) – pirmasis F. Beigbeder romanas, kritikų vadintas „snobiškiausiu mokslo metų pradžios romanu“, iš visos rašytojo kūrybos išsiskiriantis savo temų jaunatviškumu. Pagrindinis veikėjas, paryžietis paauglys, gyvu balsu pasakoja apie savo kasdienybę – mokyklą, draugus, merginas, išdaigas, pokštus, iš proto varančius mokytojus ir kitus suaugusiuosius. Šmaikštus ir juokingas, patrakęs ir svaigus, nors ir ne visada vien laimingas ir gražus – toks yra gyvenimas pagal F. Beigbeder nuo pat jaunų dienų.“

Pasak Vikipedijos,romanas išleistas 1990m.(tiksliau pirmasis jo leidimas),kas daro įspūdį man(dėl grynai asmeninių priežasčių),po jo seka dar septyni(deja,jei gerai suprantu,ne visi išversti i lietuvių kalbą),iš kurių įveikta:

“Meilė trunka trejus metus“

“14.99 euro“

“Romantiškas egoistas“

Būtų kvaila dabar imti ir drėbti teiginį,kad kone visi F.B. romanai yra apie tą patį(apie patį F.B.),baigiasi kone vienodai,ir net siužetas daugiau ar mažiau nenuklysta no to vieno jau pasiteisinusio šablono.(būtinai taip parašysiu kai perskaitysiu VISUS jo romanus).

Ir nors Markas Maronjė stiliumi,asmenybe,laisvalaikio praleidimo būdais beveik nesiskiria nuo Oskaro Diufreno,ar Oktavo,ir kaip visi išvardintieji,šiaip jau niekuo neužsiima gyvenime,turi išprotėjusį draugą(tiesa,šio tipažas kiekviename kūrinyje vis kinta) ir visą laiką nei šiaip nei taip tvarkosi su tarsi iš dangaus nukritusia TA moterimi,reziumė romano vaizdas neblogas.Kaip visad paperka pseudo-protingais atseit išsilavinusio žmogaus postringavimais apie šį bei tą,savo tiesiog fizinį malonumą sukeliančia saviironija bei perdėm išreikštu svaiginimusi(bet palyginus su tarkim kad ir Bukowskiu,F.B. aprašomas girtuokliavimas visai neerzina,gal todėl,kad pateiktas labai prancūziškai,kone savaime suprantamai).

Sužavėjo išties netikėta moters atsiradimo istorija(na ir kas,kad visai neįtikėtina ir net kvailoka,užtat juokinga)

Labai didelis MINUSAS: visų knygų viršeliai.Jų dizainas.Suprantu,kad gal tai salyginai atitinka ironišką požiūrį bei dar vieną kitą autoriaus puoselėjamą “vertybę“,bet…jie tokie lėkšti,pripažinkim.(gerai dar,kad minkšti,negaila sutrinti.)

labai didelis PLIUSAS: knyga plona,ir aš ja sudorojau per,nemeluoju,keturias valandas.Dviem prisėdimais.

Skaitom?Skaitom.

Rašyk.lt recenzija apie romaną.

Vertinimas:6,5/10(mažas todėl,kad kiti jo kūriniai visgi geresni)

Verta pavartyti: visus likusius,matyt.



Frederic Beigbeder/Romantiškas egoistas
25 gruodžio, 2011, 12:58 PM
Filed under: Uncategorized | Žymos: , , ,

 

 

Frederic Beigbeder

Romantiškas egoistas“ (L’Égoïste romantique)

 

 

Frédéricas Beigbederis (g. 1965) – šiandieninės prancūzų literatūros žvaigždė, skandalingasis rašytojas, enfant terible, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų ekscentrikas, mūsų laikų dendis, literatūros kritikas, TV laidų vedėjas.

Lietuviams F. Beigbederis pažįstamas iš romanų „Meilė trunka trejus metus“ („Tyto alba“, 2002) bei „14,99 EUR“  („Tyto alba“, 2003), kurie abu tapo metų bestseleriais ir abu buvo jaunimo pripažinti metų knyga.

„Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad įkūniju viską, ką kritikuoju. Nereikia man dėl to priekaištauti: tikriausiai tai vienintelis įdomus dalykas manyje. Esu visa tai, ko nekenčiu, todėl, kad man atrodo per paprasta kritikuoti ką nors kita, o ne tai, kas esi.“

Pasakojimas prasideda 2000-aisiais,kai Oskarui Diufrenu(rašytojas apsimetėlis, literatūrinis Frédérico Beigbeder antrininkas) 34-ri. Kad gyvenimas būtų įdomesnis, rašo ir spaudoje skelbia dienoraštį. Jis egoistas, bailys, cinikas, seksualiai apsėstas – t.y. žmogus kaip ir visi.

296 puslapiai lengvo skaitymo, susitikimų su keletu įžymybių, gražuolių, plevėsų, tokių kaip ir pats dienoraščio autorius, daugybė šmaikščių aforizmų apie dabartį, kelionių iš Paryžiaus į Niujorką, Stambulą, Frankfurtą ir net Vilnių, ir… kiek kitaip nei įprasta F. Beigbeder knygose pasisukanti meilės istorija.

Beigbeder savo paties romano recenzijoje teigia: „Romantiškojo egoisto įdomus tik pavadinimas – ir tas pasiskolintas iš Fitzgeraldo. Knygą labiau tiktų vadinti „Nelaimingo kvailio dienoraščiu“. (…) Beigbeder blogiau negu apsimetėlis, jis yra simptomas. Labiau rūpinasi savo drabužių, o ne literatūros stiliumi. (…) Frédéricas Beigbeder turi kuo skubiau mirti ir užleisti vietą įdomesniems rašytojams. Vienintelis įmanomas ginčas: kokiu būdu jis iškeliaus į kitą pasaulį? (…)

Iš autoriaus interviu 2004 (Vilniaus knygų mugė):

Apie kančią ir juoką

Iš tikrųjų reikia rodyt, kad daug kenti, tada į tave žiūrės rimčiau. Aš pastebėjau, kad, rašydamas linksmus kūrinius, negavau premijų, o kai pradėjau rašyt liūdnus kūrinius, – pradėjau gauti. Už liūdesį, skausmą ir širdgėlą yra atlyginama, o už humorą baudžiama. Jei rašytojas sako, kad yra nuoširdus, jis meluoja. Bet aš esu nuoširdus. Dažnai mano romanai linksmina, liūdina ar piktina. Būtent šiuo romanu aš norėjau išreikšti pyktį. Jeigu ką nors suerzinau, – tebūnie, aš pasiaukosiu.

 

Knyga apsimetėliams,cinikams,padugnėms,realistams,nihilistams,be abejonės ir tiems,kurie į gyvenimą žvelgia kaip  viduramžių baudžiauninko vaikas i triaukštį grietinėlės tortą.

Rekomenduoju visiems,kurie jau skaitė bent vieną autoriaus kūrinį,ir pamėgo jį/ėmė nekesti(tokiu atveju galėsite mėgautis mintyse burnodami bei net dusdami pasakoti draugams kokią pasibjaurėtinai siaubingą literatūros išsigimėlę skaitote.),nepataisomiems nihilistams,savigailos mėgėjams,tiems kurie patyrė tikrą gyvenimo kančią ir beprasmybę.

Autorius naudoja gana bjaurią,žargonų,keiksmažodžių bei  kitų ypatingų žodelių turtingą kalbą,tokiu būdu puikiai perteikdamas dabartizmą su visais jo realiais požymiais.Čia niekas neužglaistyta ir neslepiama.

Skaitydama šią knygą jaučiau pasitenkinimo jausmą,beveik tokį patį kaip skaitant Chuck Palahniuk “Kovos klubas“.

Pagrindinės temos apima visuotinę kultūros ir visuomenės degradaciją,globalizacijos inversiją i klubizmą,psichodelinius narkotikų bei savigailos paveiktus apmastymus apie meilę “as it is“.Dienoraščio principu rašomas kūrinys sukasi apie O.D. pavydėtiną(ištiesų apgailėtiną) pseudo-rašytojo,žinomo žmogaus gyvenimą: su daugybe sekso,iškrypimų,alkoholio,narkotikų,su retkarčiais pasirodančiais realių įžymybių šešėliais iš pirmo žvilgsnio bukais dialogais bei beveik nepastebima įvykių tėkme(nes realaus veiksmo čia kone nėra).

“Iš ko atpažinsi gerą naktinį klubą?Iš tualetų-kai pirštu perbrauki per TP laikiklį,pirštas pabąla,ir jei po to priglaudi jį prie dantų,jie apmiršta.“

“Ieškau priežasčių skųstis,bet nerandu.Todėl viena jau yra.“

“Būna dienų su,ir mėnesių be.“

“Sėkmė yra tik nepavykusi nesėkmė.“

 

Apskritai,nors knyga pesmelkta nihilizmo,slogių pojūčių nepalieka ir(!!) susimastyti nepriverčia(turiu įtarimų,jog autorius tyčia to siekė,tarsi norėdamas sau/visiems įrodyti,jog visa tai yra tik gryniausia realybė).

Jei pastatytų pagal ją filmą(D.Fincher!!!) pažiūrėčiau jį gal net daugiau nei du kartus.

O ir pačią knygą,matyt,dar skaitysiu(tik jau kitą kartą užsiimsiu tuo,ką patingėjau daryti-išsirašinėti įvairias smagias,kvailas ar tiesiog šiaip šokiruojančias frazes,siuntinėti jas įvairaus plauko pažystamiems ar net draugams,taip užsitarnaujant ne kokią reputaciją-o tokių frazių daug,galėčiau kiekviename puslapyje rasti bent dvi.Autorius naudojosi mano slapta taktika- prisirankioti skambių frazių iš įvairaus plauko pripažintų visuomenės veikėjų-ir tokiu atveju sudaryti išties gerbtiną įspūdį.)

Kiti autoriaus kūriniai:

“Neramaus jaunuolio memuarai“

“Atostogos komoje“

“Meilė trunka trejus metus“

“Novelės su ecstasy

“99 frankai“

“Windows on the World“

 

Vertinimas: 8/10

Verta perskaityti: “14.99 euro“