things/uncertain


LEMON JOY/BALTA MEILĖ
5 sausio, 2012, 3:19 PM
Filed under: Muzika | Žymos: , , , , , ,

Net pradėjusi rašyti apie kartais dinozaurais vadinamus Lemon Joy dar turėjau abejonių dėl viso šito reikalingumo,bet kad jau kuris laikas negaliu išmesti iš galvos dainos,kurios pavadinimas figūruoja visame įraše,nusileidau.

Apie Lemon Joy specialiai nesidomėjusi ir sukrapščiusi visus vaikytės atsiminimus žinojau lygiai tiek,kad:

Jų lyderis yra beveik-visada-baltais-plaukais Igoris Kofas(tokia jau man čia egzotiška pavardė rodėsi,kai lankiau pradinę.);

Kad kažkur  namie turiu jų albumą 1210,kurio cover’is juodai-baltai-rožinis,o viduje laukia tokios iki kaulų smegenų pažystamos dainos kaip “Ne apie mus“ , “Pirmosios gėlės(baltoj tyloj)“ ir pan.;

Kad toje pačioje pradinėje visiems sakiau kad mėgstu juos,nors net nesu tikra,jog tuo metu buvau girdėjusi daugiau,nei tas kelias dainas kurias leisdavo per radiją.

Taip pat žinojau,jog tai viena seniausių lietuviškų grupių,skaičiuojanti beveik tiek metų scenoje,kiek aš apskritai skaičiuoju šiame gyvenime.(kartoju,BEVEIK.)

Ir jog tai(bijau sumeluoti) kone pirmieji synthpop atlikėjai po nepriklausomybės atkūrimo(apie kokybę šiuo atveju jau nebekalbėsime,nes kaip žinia,tuometiniai muzikantai turėjo itin mažai galimybių susidurti su vakarų muzikos rinka ir bandyti taikytis prie jų.)

Reali biografija(iš šio šaltinio):

“Grupės susikūrimo pradžia yra 1994 metai. Pirmasis grupės pavadinimas

buvo “Etaž-3″. Grupės sudėtis: Igoris Kofas (vokalas, gitara), Maksimas
Bambras (būgnai), Serge Grey (bosas), Olegas Tamas (gitara)

1996 m. “Etaž3” persivadina į “Lemons’s Joy“. Pirmasis taip pavadintos
grupės koncertas įvyko 1996 metų kovo mėnesį Kaune kartu su grupe “Airija“.
Daina “City of Berries“ patenka į radijo stoties ULTRA VIRES Lietuviškų
dainų dešimtuko 1 vieta.
Tais pačiais metais “Lemon’s Joy“ laimi “Blogiausių grupių festivalio”
“Grand Prix”, dalyvauja “Roko marše” bei nusprendža dainuoti ir lietuviškai. Pirmoji lietuviška daina “Glostyk”.

1997 m. Grupė laimėjo “Bravo’96” nominaciją “Geriausias debiutas” ir dalyvavo festivalyje “Rock Summer” Taline.

Išleidžiamas singlas “Balta Meilė“. Kartu su Irma iš grupės Dinamika.

1998 m. Keičiasi grupės pavadinimas iš “Lemon’s Joy“ į “Lemon Joy“.
Išeidžami singlas “Karolis“ ir albumas “Super“.
Grupę palieka Serge Grey.

1999 m. Išleidžiamas albumas “Mylėt tave taip beprotiška ir keista” susilaukia didelio pasisekimo ir yra ypač gerai įvertintas muzikos kritikų.

2000 m. “Lemon Joy“ pakviečiama “šildyti” Vilniuje koncertuojančios britų grupės “Pet Shop Boys“.

2001 m. Išleidžiamas naujas grupės albumas “Restart”, kuriame galima rasti senų, tačiau naujai perdainuotų, kitų lietuviškų grupių, kaip Foje, Dinamika, Naktinės Personos, ir kitų, dainų.

2002 m. “Bravo 2001“ renginyje Igoris Kofas išrinktas geriausiu metų atlikėju. Radijo stotyse pradedamas groti naujas darbas – “Gražausiai iš visų“.

2004m. išleidžiamas rinktinis dainų albumas “Electropop“, kuriame surinktos geriausios dainos iš ankstesnių grupės albumų, taip pat keletas naujų dainų.

Tais pačiais metais grupę palieka Maksimas Bambras.

2006m. po ilgos pertraukos išleidžiamas naujas grupės albumas “1210“ …“

 

Nepaisant to,kad dažniausiai raukausi žiūrėdama į LJ dainų pavadinimus(nekęsk manes dar stipriau,ten kur mylėjau,laikinas angelas,glostyk-nežinau nežinau,manau nebūtų buvę blogiau,jei jos tiesiog būtų likusios sunumeruotos ir neįvardintos..) ir nuoširdžiai manau jog viskas skambėtų geriau angliškai bei nekreipiant dėmesio i kartais smegenis pjaustantį bytą (kuris sukelia jau tiesiog skausmingas aliuzijas į ne-kokios-reputacijos lietuvišką estradą(bet ir tai suprantama,gal kūrėjai jaučia nostalgiją tam,ko patys jauni klausėsi)),taigi nepaisant viso to,klausantis ,pabrėžiu,SENESNIŲ(iki 2006m.) dainų ausys man nesilanksto,o tai reiškia,kad viskas ju LJ yra(buvo) gerai.

Pliusai už:

tai,kad grojo Roko Maršuose;

tai,kad apšildė Pet shop Boys(ne taip jau dažnai LT grupės apšildo užsienio atlikėjus)

tai,kad Kofas,atrodo,nesensta fiziškai(galime įžvelgti naują busimą nišą grožio industrijoje,jei tik jis atskleistų kas ir kaip)

tai,kad lietuviai turėjo savuosius Modern Talking(kažkuriuo atžvigiu juk tikrai)

tai,kad sukūrė šitą dainą,dėl kurios gimė visas įrašas(norėčiau,kad dabar būtų 1997m. ir diskotekose   ją vis grotų ir grotų,o mes kraipytumėmės laimingi pagal užvedančią boso partiją)

(kai klausau jos,kraipau galvą ir mintyse vis dūsauju “ak tas postsovietinis lietuviškas mainstream’as…“)

 

 

 



NEPRIKLAUSOMYBĖS/VAIKAI

 

Ta proga,kad gavau dovanų viena idomiausių biografinių knygų apie Lietuvos poetą bei senosios kartos hipį Rimą Buroką , nusprendžiau trumpai ir fragmentiškai padėlioti įvairias informacijos nuotrupas apie sovietinius jaunimo judėjimus Lietuvoje,rokenrolą,maištą,bei visa kita,ką jau vargiai atpažinsime dabartyje.

Apleisiu pirminę idėją apie straipsnį šia tema,ir neminėsiu išmaniųjų relikvijų kulto,daiktizmo bei visko,ką jau ir taip žinote ar numanote,bet visgi pagalvokite ar tai,ką dabar turite išties yra verta to,ka praleidote.

 

Vienas mylimiausių bei informatyviausių tekstų apie Lietuvos hipius sovietų sajungoje.Didžiai gerbiu žmogų(žmones) surinkusį medžiagą ir sukrovusį viską i vieningą,maloniai skaitomą tekstą.Išsamūs aprašymai ima ir suvirpina jausmus,supras tie,kurie turi nepaaiškinamą nostalgiją nepriklausomybės judėjimui,rokui ir taikiam maištui.

 

Kelios citatos:

“…

„Lietuviai pralenkė Rusiją. Pas mus jau buvo festivaliai, „pop session“. Iš pradžių mes į Rusiją net nevažinėdavome – jie pas mus važiuodavo, nes ten nieko nebuvo. Iš Rusijos atvažiavę pas mus žiūrėjo išsižioję. Lietuva buvo tarsi hipių centras, net estai buvo atsilikę, o paskui ir estai pričiupo. Galiu drąsiai pasakyti, kad hipių judėjimas Lietuvoje buvo stipriausias visoje Sovietų Sąjungoje. Lietuva buvo vienintelė artimiausia respublika prie labiau vakarietiškos šalies, nes mes turėjom pasienį su Lenkija.“ (S. Daugirdas)

 …“
“…„Pats svarbiausiais dalykas mums buvo kuo labiau pritrenkti visuomenę. Ir pritenkti ją taip, kad gatvėje mamos vaikams pirštu rodytų: „Žiūrėk koks pabaisa! Jei nevalgysi košės ir tu toks būsi!“. Man patikdavo šokiruoti, skaudu buvo tik dėl to, kad žmonės apie tave spręsdavo pagal tai, kaip tu atrodai. Tada aš norėjau dar stipriau šokiruoti visuomenę.“ (O. Labanovas)

 …“
“…„Plokštelių tada buvo labai mažai. Klausydavomės šimtus kartų perrašytų, nutrintų, suklijuotų paprastu nagų laku magnetafono juostų. Siekdamas kuo daugiau sužinoti apie vakarietišką muziką, išmokau skaityti lenkiškai. Mano mama gaudavo žurnalą „Kobieta ir žycie“. Kai ką išskaitydavau paskalų skyriuje. Eidavome į dokumentinius filmus, per kuriuos kartais 5-7 sekundes parodydavo užsieninių koncertų ištraukų. Tai iliustruodavo kapitalizmo grimasas ir išsigimimą. Dėl tų kelių sekundžių filmus spoksodavome dešimtis kartų.“ (V. Kernagis)…“
Ieškodama informacijos užtikau šį straipsnį/pasakojimą :

Grigorijus Meitinas. Dvi vasaros. Rygos hipio kelionės

“…1979 metų vasarą keliavau kartais pėsčias, kartais pakeleivingomis mašinomis arba autostopu, kaip įprastai tai vadinama. Toks judėjimo būdas smarkiai skiriasi nuo įprastinio. Keliaudamas, sakysim, traukiniu, žmogus nesusiduria su pravažiuojamų miestų ir kaimų gyvenimu, jis gali važiuoti ir nieko aplink nepastebėti. Netgi žiūrėdamas pro langą, jis viską suvokia greičiau kaip kino kadrus ir nepasineria į gyvenimą. …“

Rimo Buroko keletas eilėraščių.

R.Banionio filmas “Vaikai iš Amerikos viešbučio“:

“…Filmo autoriai atskleidžia, kaip gyventa ne senoje, tačiau šiandieniniam jaunimui nebesuvokiamoje praeityje – tarybiniais metais, kai kiekviena svajonė galėjo baigtis milicijos skyriuje.

Patys nekalčiausi dalykai – meilė muzikai ir vakaruose populiarių grupių įrašų klausymas ar rūbų bei šukuosenų madų vaikymasis buvo suvokiami kaip protestas prieš politinę sistemą.

1972 metai, Kaunas. Maža paauglių grupelė slapčia klausosi Liuksemburgo radijo, svajoja. Visi jie gyvena tame pačiame name, kuris anksčiau buvo viešbutis, pavadintas „Amerika“. Jų nekalta veikla susidomi KGB. Saugumo agentai slapčia perskaito vaikų laiškus, siųstus į Liuksemburgo radiją. Kartu su milicija jie išdrasko paauglių sambūrį….“

Iš pirmo žvilgsnio filmas gali pasirodyti turintis niūrią ir net ne itin įdomią siužeto liniją,bet tai buvo būtina,norint įtaigiai perteikti tuometines aktualijas.

Filmas pagardintas gera muzika,daugeliui atpažystamais objektais(su kuriais teko susidurti/naudotis vaikystėje ir jaunystėje,girdėti iš senesnės kartos pasakojimų)

Trumpas interviu apie filmo gimimo istoriją.