things/uncertain


NEPRIKLAUSOMYBĖS/VAIKAI

 

Ta proga,kad gavau dovanų viena idomiausių biografinių knygų apie Lietuvos poetą bei senosios kartos hipį Rimą Buroką , nusprendžiau trumpai ir fragmentiškai padėlioti įvairias informacijos nuotrupas apie sovietinius jaunimo judėjimus Lietuvoje,rokenrolą,maištą,bei visa kita,ką jau vargiai atpažinsime dabartyje.

Apleisiu pirminę idėją apie straipsnį šia tema,ir neminėsiu išmaniųjų relikvijų kulto,daiktizmo bei visko,ką jau ir taip žinote ar numanote,bet visgi pagalvokite ar tai,ką dabar turite išties yra verta to,ka praleidote.

 

Vienas mylimiausių bei informatyviausių tekstų apie Lietuvos hipius sovietų sajungoje.Didžiai gerbiu žmogų(žmones) surinkusį medžiagą ir sukrovusį viską i vieningą,maloniai skaitomą tekstą.Išsamūs aprašymai ima ir suvirpina jausmus,supras tie,kurie turi nepaaiškinamą nostalgiją nepriklausomybės judėjimui,rokui ir taikiam maištui.

 

Kelios citatos:

“…

„Lietuviai pralenkė Rusiją. Pas mus jau buvo festivaliai, „pop session“. Iš pradžių mes į Rusiją net nevažinėdavome – jie pas mus važiuodavo, nes ten nieko nebuvo. Iš Rusijos atvažiavę pas mus žiūrėjo išsižioję. Lietuva buvo tarsi hipių centras, net estai buvo atsilikę, o paskui ir estai pričiupo. Galiu drąsiai pasakyti, kad hipių judėjimas Lietuvoje buvo stipriausias visoje Sovietų Sąjungoje. Lietuva buvo vienintelė artimiausia respublika prie labiau vakarietiškos šalies, nes mes turėjom pasienį su Lenkija.“ (S. Daugirdas)

 …“
“…„Pats svarbiausiais dalykas mums buvo kuo labiau pritrenkti visuomenę. Ir pritenkti ją taip, kad gatvėje mamos vaikams pirštu rodytų: „Žiūrėk koks pabaisa! Jei nevalgysi košės ir tu toks būsi!“. Man patikdavo šokiruoti, skaudu buvo tik dėl to, kad žmonės apie tave spręsdavo pagal tai, kaip tu atrodai. Tada aš norėjau dar stipriau šokiruoti visuomenę.“ (O. Labanovas)

 …“
“…„Plokštelių tada buvo labai mažai. Klausydavomės šimtus kartų perrašytų, nutrintų, suklijuotų paprastu nagų laku magnetafono juostų. Siekdamas kuo daugiau sužinoti apie vakarietišką muziką, išmokau skaityti lenkiškai. Mano mama gaudavo žurnalą „Kobieta ir žycie“. Kai ką išskaitydavau paskalų skyriuje. Eidavome į dokumentinius filmus, per kuriuos kartais 5-7 sekundes parodydavo užsieninių koncertų ištraukų. Tai iliustruodavo kapitalizmo grimasas ir išsigimimą. Dėl tų kelių sekundžių filmus spoksodavome dešimtis kartų.“ (V. Kernagis)…“
Ieškodama informacijos užtikau šį straipsnį/pasakojimą :

Grigorijus Meitinas. Dvi vasaros. Rygos hipio kelionės

“…1979 metų vasarą keliavau kartais pėsčias, kartais pakeleivingomis mašinomis arba autostopu, kaip įprastai tai vadinama. Toks judėjimo būdas smarkiai skiriasi nuo įprastinio. Keliaudamas, sakysim, traukiniu, žmogus nesusiduria su pravažiuojamų miestų ir kaimų gyvenimu, jis gali važiuoti ir nieko aplink nepastebėti. Netgi žiūrėdamas pro langą, jis viską suvokia greičiau kaip kino kadrus ir nepasineria į gyvenimą. …“

Rimo Buroko keletas eilėraščių.

R.Banionio filmas “Vaikai iš Amerikos viešbučio“:

“…Filmo autoriai atskleidžia, kaip gyventa ne senoje, tačiau šiandieniniam jaunimui nebesuvokiamoje praeityje – tarybiniais metais, kai kiekviena svajonė galėjo baigtis milicijos skyriuje.

Patys nekalčiausi dalykai – meilė muzikai ir vakaruose populiarių grupių įrašų klausymas ar rūbų bei šukuosenų madų vaikymasis buvo suvokiami kaip protestas prieš politinę sistemą.

1972 metai, Kaunas. Maža paauglių grupelė slapčia klausosi Liuksemburgo radijo, svajoja. Visi jie gyvena tame pačiame name, kuris anksčiau buvo viešbutis, pavadintas „Amerika“. Jų nekalta veikla susidomi KGB. Saugumo agentai slapčia perskaito vaikų laiškus, siųstus į Liuksemburgo radiją. Kartu su milicija jie išdrasko paauglių sambūrį….“

Iš pirmo žvilgsnio filmas gali pasirodyti turintis niūrią ir net ne itin įdomią siužeto liniją,bet tai buvo būtina,norint įtaigiai perteikti tuometines aktualijas.

Filmas pagardintas gera muzika,daugeliui atpažystamais objektais(su kuriais teko susidurti/naudotis vaikystėje ir jaunystėje,girdėti iš senesnės kartos pasakojimų)

Trumpas interviu apie filmo gimimo istoriją.