things/uncertain


RITCHIE KOTZEN
sausio 26, 2012, 3:40 PM
Filed under: Muzika | Žymos: , , , ,

Ritchie Kotzen- vienas iš neretų atvejų mano gyvenime,kai žinai vieną vienintelę atlikėjo dainą,mėgsti ją,ir to visiškai pakanka.

Pastarąją atradau suru.lt ,kuri matyt papuolė ten dėl tarkime nuogo muzikinio klipo(ne oficialaus) sprendimo.

Pamėgau ja dėl tokio išsiilgto trū-rock skambesio,velkančių standartinių roko beat’ų,standartinių visų laikų žmonijos problemų ir balso,o balso.

Įsivaizduoju pagal šį gabaliuką save su nebe-pirmu kokteilio stiklu pilnam bare/klube plėšiančią kartu su Ritchie :

Fuck your money
Fuck your fame
Fuck my life
I’ll walk away
Fuck our love
Fuck I’m sorry for anything i’ve ever done

 

Plėšiu ir dabar,dėliodama įrašą.

 

sex/drugs/rock’n’roll būna ne tik paauglystėje.

Reklama


LOFT TOWN
sausio 22, 2012, 10:06 AM
Filed under: (ne)Utopija

   Prieš ir po.Kone didžiausio sovietinio pramoninio komplekso-gamyklos “Kuro aparatūros“ konversija į gyvenamąsias (ir ne bet kokias,o labai madingas) patalpas-butus,loftus,studijas jau spėjo susilaukti visuomenės dėmesio.Ambicingiausiu pastarųjų kelių metų projektu vadinamas “Loft town“ jau turi gerbėjų,nekentėjų,įvairaus plauko spaudos dėmesio bei kontraversiškų nuomonių rinkinuką.

Kuro aparatūra

Gamyklos istorija prasidėjo sovietmečiu ir buvo(iki 2002) didžiausia pramonės įmonė veikianti Vilniuje,Kalvarijų gatvėje.Gamyklos gyvavimas užsibaigė itin negarbingai- dėl didžiulio masto įsiskolinimų iškelta bankroto byla,pastatas parduotas varžytinėse.

Truputį gailiuosi,kad nepasinaudojau proga ir neapsilankiau apleistame,50mečiame betoniniame vaiduoklyje kol jis dar stovėjo-nors buvo saugomas sargų,pastatas sulaukė lankytojų,tik iš jų nuotraukų dabar galiu susidaryti bendrą vaizdą.

Prieš gerus penkis metus,kai pasaulyje prasiveržė masinė loftų darymo/norėjimo/pirkimo banga,lietuviai galėjo tik linguoti galvomis ir dūsauti-matai visuomenė pas mus dar nepribrendusi(ir iš tiesų tokia buvo),o ir tinkamų patalpų rodėsi,tada dar nebuvo.

Turėjom mes eks-gamyklų-bet juk tokiuose baisiuose rajonuose,jos atrodė stovėjo(parduok kad gudrus kad ir patį gražiausią loftą,kai aplink statybinės atliekos ir žemiausių socialinių sluoksnių susibūrimo vietos).

Gamyklos gamyklomis,bet po truputį lofto savoka tapo kone savaime suprantama,normali ir vartotina kone kiekvieno kiek labiau išprususio piliečio leksikone.

Nesu tikra,kurie loftai buvo pirmieji Vilniuje,ir kada ažiotažas virto realybe,tačiau dabar ji yra tokia:

Kuro aparatūra sraigės greičiu virsta i “Loft town“

Buvusi radiotechnikos “Elfa“ gamykla virsta(ar jau pavirto??) i “Radio lofts“

Ateities g. LOFTAI

SoHo Lofts– vadina save pirmuoju,tikru koncepciniu loftų projektu Vilniuje(nesutinku su tuo.;))

Naujas projektas- Vytenio gatvės loftai

 

o dabar-realiai apie reikalą

(cituosiu straipsnius ar ištraukas ,kuriems pritariu šimtu procentų)

Pinigų karta # Ekonomiškai patrauklūs loftai gąsdina tarša

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau iniciatorių, ketinančių senas ir dažnai apleistas sovietinio palikimo gamyklas paversti ekonomišku gyvenamuoju plotu. Tačiau kad ir kaip patraukliai ši idėja kai kam skamba, nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus. Tai kelia vis daugiau visuomenės diskusijų, mat iš vienos pusės, perdarant senus vaiduoklius į loftą ne tik gražinamas miestas, bet ir elgiamasi ekologiškai: ne griaunat ir statant naują, o tiesiog rekonstruojant. Tokio būsto ir kaina atitinkamai mažesnė nei naujo. Kita vertus, kiek ekologiška gali būti sena gamykla, kurioje galbūt ne vieną dešimtmetį buvo gaminamos kenksmingos žmogaus sveikatai medžiagos arba su jomis dirbama? Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako pastebintis, kad per pastaruosius metus loftai Lietuvoje iš tiesų tapo madingi. „Vieniems jie kelia susižavėjimą, kiti jų visiškai nevertina. Priklauso nuo žmogaus požiūrio ir poreikių: vieniems reikia ekonomiškų erdvių arčiau centro, kitiems – tradicinio buto su reglamentuota garso izoliacija, vaikų žaidimo bei automobilių statymo aikštelėmis kieme“, – sako jis. S.Vagonis mano, kad specifinių lietuviškų loftų, kurių plotas dažnai nesiekia 100 kv. metrų, išpopuliarėjimą lėmė daugiau ne paklausa, o pasiūla: „Negyvenamųjų patalpų savininkai, nežinantys, ką daryti su sena gamykla, įvairių terminų yra verčiami kažką su tais pastatais daryti. Jiems pasirodo labai patrauklu patalpas perdaryti ir apgyvendinti – juk visuomet gyvenamieji plotai labiau perkamesni nei negyvenami.“

Juridiškai loftas – negyvenamoji patalpa

Vis dėlto nekilnojamojo turto specialistas pastebi ir tam tikrų niuansų, pavyzdžiui, kad gamyklos net ir jas apgyvendinant dažniausiai juridiškai lieka negyvenamosios paskirties pastatai. Tai reiškia, kad jiems netaikomi tokie reikalavimai, kaip gyvenamosioms patalpoms. „Faktiškai, jeigu žmonės pastate nuolat gyvena, jis turėtų būti laikomas ir tikinamas kaip gyvenamasis pastatas, tačiau, kol valdžia nepriims tokių nutarimų, nei higienistai, nei savivaldybės papildomų darbų sau prisiimti nenorės“, – mano jis ir priduria, kad žmonės tuo metu ir toliau remsis kaina: „Ekonominio pakilimo metu, kai buvo lengva pasiimti paskolas net ir neturintiems savų santaupų, žmonės pirko ne tą, ką galėjo, o tą, ką norėjo. Dabar yra perkama atsižvelgiant į finansines galimybes.“

Kainos

Loftai už tokios pat kvadratūros naujos statybos butus panašioje miesto vietoje gali kainuoti nuo 30 iki 50 proc. pigiau. S.Vagonis pabrėžia, jog nereikia pamiršti, kad lofto savininkas, kaip negyvenamojo ploto valdytojas, turės mokėti turto mokestį, kuris, tiesa, labiau simbolinis, todėl didelių finansinių sunkumų sukelti neturėtų. Kompanijos „Penki kontinentai“ tvarkyti pradėtoje Vilniaus gamykloje „Kuro aparatūra“, kurioje turėtų atsirasti erdvės „Loft Town“, nekilnojamojo turto kainos, pasak idėjos vystytojo Aro Šilgalio, prasidės nuo 3 tūkst. 300 litų už kv. metrą. „Praėjusią savaitę jau pradėtos vykdyti pirmosios rezervacijos. Tuo tarpu prieš tai vykdytame projekte, šalia kuriamo „Loft Town“,  per kiek daugiau nei kelis mėnesius sulaukėme klientų visiems loftams. Šiame projekte, vieno kv. metro lofto kaina siekė nuo 2 tūkst. 300 iki 3 tūkst. 500 litų“, – sako jis. Loftų gerbėjams ir pirkėjams skirtos svetainės loftai.lt savininkas Egidijus Jarašūnas teigia, kad dažniausiai pirkdamas loftą, kurio kvadratinis metras kainuoja 3 tūkst. 200 – 3 tūkst. 700 litų, gauni atskirtas sienas, privestas komunikacijas, pakeistus langus, įdėtą antresolę, o visą apdailą kuri pats. Jis sako matantis loftų paklausą ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik sostinėje. „Teko girdėti, kad  Kaune kuriami loftai, jau praktiškai visi išpirkti. Jų kaina panaši kaip Vilniuje. Klaipėdoje, yra rekonstruojama gamykla, kurioje irgi planuojama daryti loftus. Panevėžyje kainos svyruoja nuo 600 iki tūkstančio litų už kvadratinį metrą, nors šiame mieste esantis pastatas dar tik ruošiamas loftų įkurdinimui“, – teigia pašnekovas.

Vilioja ir menininkus, ir verslininkus

E.Jarašūnas tvirtina, kad pasakyti, kiek tiksliai loftų yra Vilniuje – sudėtinga, kadangi daug jų yra įsirengę pavieniai žmonės. „Mano manymu, šiuo metu Vilniuje yra apie 200 – 300 jau gyvenamų loftų. Netrukus Vilniuje turėtų atsirasti dar bent 100 laisvų loftų“, – skaičiuoja jis. Anot A.Šilgalio, loftais domisi ne tik keistuoliai ir menininkai, bet ir jaunos šeimos, verslininkai, matantys loftą kaip gerą investiciją: „Loftų kainos visame pasaulyje, stabiliai kyla. Tarkime šiandien Maskvoje yra parduodami loftai, kurių vieno kv. metro kaina  prasideda nuo kelių dešimčių tūkstančių dolerių, o Londono ar Amerikos metropoliuose jos dar didesnės. Loftų kainų augimas pastebimas ir Skandinavijoje, kur tokio tipo būstai tampa itin populiarūs.“ Pašnekovo nuomone, Lietuvoje augantį loftų populiarumą lemia patraukli kaina, mažos eksploatacijos ir išlaikymo sąnaudos, galimybė įsirengti būstą pagal savo norus ir galimybes.

Taršos tyrimai

Visi kalbinti specialistai pataria prieš perkant loftą pasidomėti gamyklos istorija: kiek laiko ji veikė, ką gamino, kada, kaip ir kodėl buvo uždaryta, kaip po to buvo prižiūrima ir pan. Specialistai perspėja, kad teritorijose, kuriose anksčiau veikė pramoninės įmonės, gali būti prisikaupę įvairiausių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų – nuo sunkiųjų metalų iki toksinių medžiagų. Loftų vystytojai tvirtina dar prieš pirkdami pastatus patys ne tik pasidomėję, bet ir atlikę reikiamus užterštumo tyrimus. „Dar prieš įsigydami statinius „Kuro aparatūros“ teritorijoje naudojomės visais įmanomais tyrimais, nustatant aplinkos kokybę. Buvo išanalizuoti grunto, konstrukcijų, oro užterštumo duomenys. Gauti rezultatai atitinka visus keliamus reikalavimus“, – teigia A.Šilgalis. Bendros investicijos į „Loft Town“ sieks daugiau nei 25 mln. litų, o poreikio valymo darbams nėra, sako A.Šilgalis ir priduria: „Asmeniškai nemanau, kad šiai dienai mūsų šalyje atsirastų bent vienas nekilnojamo turto vystytojas, kuris rizikuotų investuoti į nekilnojamo turto projektus, jei tik jų sėkmei kiltų bent mažiausia grėsmė.“ E.Jarašūnas sako, kad nors Lietuvoje turto vystytojai užterštų gamyklų vengia kaip velnias kryžiaus, būsimi lofto gyventojai dėl viso pikto turėtų prašyti pardavėjų dokumento, patvirtinančio, kad patalpos nekenksmingos, o dar geriau patys užsisakyti patalpų tyrimą privačioje taršos poveikio aplinkai tyrimų bendrovėje arba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL), kur tiriant pagrindinius teršalus – lakiuosius angliavandenilius, amoniaką, gyvsidabrį, arensą, sumokėsite apie 280 litų. NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka sako, kad tyrimų kiekis neribojamas, todėl ir kainai lubų nėra. „Paprasti tiriant patalpas yra paimami mėginiai iš keleto taškų. Tuomet jie tiriami, ieškoma pavojingų medžiagų. Susumavus visų mėginių rezultatus gaunamus objektyvus atsakymas. Tyrimų kaina priklauso nuo mėginių ir nuo medžiagų, kurias norima ištirti, skaičiaus“, – paaiškina specialistas ir pastebi, kad kol kas Lietuvoje dažniau tyrimus užsako ne būsimi turto savininkai, o vystytojai. „Paprastai turto vysytyojai žino gamyklos istoriją, todėl aiškiai pasako, kokių medžiagų užterštumą reikia tirti. Vieni taupo labiau, todėl tiria tik pavojingiausias medžiagas, kiti labiau orientuoti į kokybę, todėl tiria daugiau ir tyrimams išleidžia didesnes sumas“, – sako specialistas. V.Keturka pataria, kad tokiu atveju, jeigu tinke, lubose ar grindyse būtų rasta pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų, paprasčiausia būtų tą tinką nuvalyti ir sienas padengti nauju. Tačiau specialistas sako, kad kol kas jo praktikoje tokių atvejų nepasitaikė.

Ekologinis aspektas

Ir vis dėlto, ar gali būti, kad kažkada veikusi kenksmingomis medžiagomis užteršta gamykla gali tapti ekologišku būstu, klausiame „Ekoinstituto“ vadovės Silvinijos Simonaitytės. Ji pakartoja anksčiau kalbėjusių specialistų prielaidas, kad tai priklauso nuo teritorijos. „Šiaip dažniausiai Lietuvos  gamyklos statytos sovietmečiu, jose naudotos grynos medžiagos – cementas, mediena. Kadangi nelabai buvo naudojama sintetikos, tai aš įvardinčiau kaip privalumą –pastatas kvėpuoja. Žinoma, jeigu pastato sienose, perdangose, konstrukcijose yra kenksmingų medžiagų ir jas norima apsidangstyti nepralaidžiomis medžiagomis, jokios naudos ir ekologijos iš to nebebus“, – mano ji. S.Simonaitytė taip pat pastebi, kad perdarant gamyklą į loftus aplinkoje atsiduria kus kas mažiau atliekų nei statant naują pastatą. Taip pat ekologė pabrėžia, kas dažnai loftų vystytojai gamyklų teritorijas apželdina ir taip kuria gražesnę miesto aplinką. „Žinoma, ekologiška idėja galima pavadinti ir tai, kad loftuose gyvena atviri, bendraujantys žmonės, šeimos, kažką nuveikiančios kartu“, – sako ji. Pabaigai apie perspektyvas. Ar žmonės ir toliau romantizuos loftus ir spjaus į naujos statybos butus? „Aš manau, kad šiam klausimui atsakyti reikia laiko. Dar nėra nei vieno iki galo įrengto loftų projekto, kur žmonės į loftus keltųsi masiškai. Lygiai taip pat, kaip ir naujos statybos daugiabučiai leido žmonės kritiškiau žvelgti į statybos bendroves – vieni žmonės džiaugiasi naujais butais, kiti po keleto metų skundžiasi sudrėkusiomis sienomis ar atsiradusiais plyšiais – taip ir loftai gali arba paneigti arba patvirtinti skeptikų teiginius. Tačiau kad taip atsitiktų, reikia konkrečių pavydžių“, – mano S.Vagonis.

Forumas apie “Loft town“ su realių žmonių realiomis nuomonėmis

(ypač juokiausi perskaičiusi vieno piliečio pajuokavimą-iš tiesų gana graudų,nes niekada nežinai,ar tai netaps realybe- apie loftus kuriamus Černobylyje,ir pardavinėjamus po 5000 lt kv/m)

Straipsnis Delfyje  apie galimą tokių eks-gamyklų taršą,pavojų svekatai bei visa kita,kas telieka turtingų apsukrių dėdžių sąžinės klausimu.

 

Pliusas loftams-nebent miesto urbanizacijos bei bendro veido klausimu:

aš esu UŽ tai,kad rajonai kaip Naujamiestis ar Žemieji paneriai(kadanors,kadanors) išbristų iš savo purvinos praeities ir prisikeltų naujam gyvenimui.Juolab kad Naujamiestis yra itin patogus susisiekimo atžvilgiu-esminiai Vilniaus taškai po ranka,o štai Ž.P. turi turtingą(tik kadaise neatsakingai sudarkytą) landšaftą.

Pritariu tam,kad nebeišnudojami plotai ar pastatai,dūlėjantys miesto centre suteiktų prieglobstį tūkstančiams gyventojų ir sustabdytų tiesiog katastrofišką nevaldomą gyvenamųjų “poligonų“ plėtrą į visas puses.

Eismo infrastruktūros yra pataisomos,ir galimus kamščius sureguliuoti lengviau,nei tiesti naujus kelius,apšviesti juos ir t.t.

 

Pabaigai video iš bulvarinės laidos-šį kartą kaip pirštu į akį taikliai:



WILD BEASTS
sausio 20, 2012, 11:52 AM
Filed under: Muzika | Žymos: , , , , , ,

Nors nesu didelė indžio gerbėja ir,matyt,niekada nebūsiu(tam turiu asmeninių priežasčių- viena jų taikoma didelei daliai grupių bei muzikinių projektų,ir dažniausiai sukuria klaidingą-norėčiau tuo tikėti-įspūdį,kad viskas pernelyg girdėta,vienoda,ir išsisėmę.)O visa,kas patenka į Indie ar Folk kategoriją man sukelia itin prieštaringus jausmus-viena vertus visada stengiuosi domėtis įvairiomis sritimis ir turėti nors minimalų supratimą apie viską, šiuo atveju susiduriu su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir svarstydama apie Azijos gyventojus-tiesiog LABAI sunkiai skiriu juos.;)

Trumpai apie grupę:

Last.fm profilyje yra trumpa grupės biografija.Keturių vyrukų kompanija iš UK (britiškas indis,vaje..) susikūrė 2002,o galutinai susiformavo 2004,grupės būgnininkui prisijungus.

Debiutinis singlas-Brave Bulging Buoyant Clairvoyants neišsiskyrė visiškai niekuo ypatingu,ir jei tada būčiau išgirdusi apie juos,nebūčiau pasivarginusi pasidomėti.

Dėka užgriuvusios-nelauktos-žiemos,Opus3 pastovaus klausymo dirbant ir grafiko-su-laisvu-penktadieniu isgirdau visai ne tą dainą,o kitą,kur kas įdomesnę,įvairumo dėlei gana melancholišką ir šiaip jau labai tinkančią sėdint namie ir nerandant sau vietos.

Smagu girdėti kaip vyrukai patobulėjo nuo savo karjeros pradžios,bei asmeninės simpatijos grupės vokalistui-tiesiog negaliu atsispirti žmonėms su išskirtiniais balsais.

Pristatau dainą,kurios VERTA pasiklausyti,net jei ir “gyvi“ įrašai turi tendenciją neatitikti realybės.



JENNY WILSON
sausio 9, 2012, 6:08 PM
Filed under: Muzika | Žymos: , , , ,

Sakiau,kad po visų smarkių vakarėlių klausysiu tik tokios muzikos.

Deja,rytą(ką jau čia,jau beveik gūdžią naktį) pasitikau su Stanston Warriors-Turn me up some (apie juos dar bū-ti-nai parašysiu).Bet kokiu atveju Jenny yra būtent tai,ko reikia atsiradus ūmiam intelektualaus pop poreikiui.Tinka prie vyno ir draugų,kokteiliukų,linksmybių,roadtrip’o ir panašių dalykų(net ir darbe,kolegoms linksminti ir viršininkui erzinti).Netinka gariūnams,kai gailimasi saves ar kai yra paūmėjusi alergija gerai muzikai(t.y. toleruojama ir estradinė,meinstryminė ir kitokia muzika,kurią išgirdus piliečiai šiaip jau pereina į kitą gatvės pusę tausodami savo nervus ir sveikatą).

O pati Jenny Wilson,pasirodo,yra švedė(imu jausti nepaaiškinamą potraukį skandinavams- rodos viskas,ko jie imasi galiausiai tampa puiku arba super-puiku).

Last.fm skyrelis apie ją pateikė užtektinai informacijos,kad sugundytų mane parsisiųsti jos antrajį albumą “Hardships!“ ,kuriame  antruoju numeriu puikuojasi “Like a fading rainbow“,paskatinusi mane imti domėtis atlikėja.

(Padėka Opus3 radijui,kuris atmetant komercinius marazmus stebina mane muzikos kokybe ir įvairove)

(Dar man labai patinka atlikėjos sceninis įvaizdis)

Nors esu susipažinusi su palyginus nedidele dalimi jos kūrybos,susidaręs ispūdis yra net LABAI geras,nepaisant to,kad viduržiemis,taip ir norisi įsitaisius balkone plyšauti kartu su unikalaus tembro daininke (nes lyricsai paprastučiai )

“No no more sugar left
No more soap to clean my hands with
No songs left for the choir“

Reziumė-visokeriopai rekomenduoju.

 

watch?v=TBxg_yqi7eM



KATE MACDOWELL
sausio 9, 2012, 11:17 AM
Filed under: Menas | Žymos: , , , , , ,

Mergaitė,kuri sugeba mažas bet itin tikroviškas autopsijas pateikti žavingai kaip niekas kitas.Porcelianinės skulptūros,atsiskleidžiančios visu savo trapios anatomijos gražumu.Bet kuriuo atveju,jos relistiški darbai turi gilias aliuzijas į mirtingumo metaforą-taip patvirtindama žmogaus natūralų ryšį su bet kuria mažiausia planetos dalele.

Autorės prisistatymas jos oficialioje svetainėje:

We do not want merely to see beauty, though, God knows, even that is bounty enough.  We want something else which can hardly be put into words–to be united with the beauty we see, to pass into it, to receive it into ourselves, to bathe in it, to become part of it. – C.S. Lewis.

In my work this romantic ideal of union with the natural world conflicts with our contemporary impact on the environment.  These pieces are in part responses to environmental stressors including climate change, toxic pollution, and gm crops.  They also borrow from myth, art history, figures of speech and other cultural touchstones.  In some pieces aspects of the human figure stand-in for ourselves and act out sometimes harrowing, sometimes humorous transformations which illustrate our current relationship with the natural world.  In others, animals take on anthropomorphic qualities when they are given safety equipment to attempt to protect them from man-made environmental threats.  In each case the union between man and nature is shown to be one of friction and discomfort with the disturbing implication that we too are vulnerable to being victimized by our destructive practices.“

 



FREDERIC BEIGBEDER/TRENKTO JAUNUOLIO MEMUARAI


…Taigi tai jau..ketvirtasis autoriaus kūrinys,čiupinėtas ir su nemenku malonumu suvartotas per pastaruosius kelis metus.

Bernardinai.lt akiplėšiškai(aš taip pat,ką jau čia) nukopypeistino knygos santrauką:

„Trenkto jaunuolio memuarai“ (1990) – pirmasis F. Beigbeder romanas, kritikų vadintas „snobiškiausiu mokslo metų pradžios romanu“, iš visos rašytojo kūrybos išsiskiriantis savo temų jaunatviškumu. Pagrindinis veikėjas, paryžietis paauglys, gyvu balsu pasakoja apie savo kasdienybę – mokyklą, draugus, merginas, išdaigas, pokštus, iš proto varančius mokytojus ir kitus suaugusiuosius. Šmaikštus ir juokingas, patrakęs ir svaigus, nors ir ne visada vien laimingas ir gražus – toks yra gyvenimas pagal F. Beigbeder nuo pat jaunų dienų.“

Pasak Vikipedijos,romanas išleistas 1990m.(tiksliau pirmasis jo leidimas),kas daro įspūdį man(dėl grynai asmeninių priežasčių),po jo seka dar septyni(deja,jei gerai suprantu,ne visi išversti i lietuvių kalbą),iš kurių įveikta:

“Meilė trunka trejus metus“

“14.99 euro“

“Romantiškas egoistas“

Būtų kvaila dabar imti ir drėbti teiginį,kad kone visi F.B. romanai yra apie tą patį(apie patį F.B.),baigiasi kone vienodai,ir net siužetas daugiau ar mažiau nenuklysta no to vieno jau pasiteisinusio šablono.(būtinai taip parašysiu kai perskaitysiu VISUS jo romanus).

Ir nors Markas Maronjė stiliumi,asmenybe,laisvalaikio praleidimo būdais beveik nesiskiria nuo Oskaro Diufreno,ar Oktavo,ir kaip visi išvardintieji,šiaip jau niekuo neužsiima gyvenime,turi išprotėjusį draugą(tiesa,šio tipažas kiekviename kūrinyje vis kinta) ir visą laiką nei šiaip nei taip tvarkosi su tarsi iš dangaus nukritusia TA moterimi,reziumė romano vaizdas neblogas.Kaip visad paperka pseudo-protingais atseit išsilavinusio žmogaus postringavimais apie šį bei tą,savo tiesiog fizinį malonumą sukeliančia saviironija bei perdėm išreikštu svaiginimusi(bet palyginus su tarkim kad ir Bukowskiu,F.B. aprašomas girtuokliavimas visai neerzina,gal todėl,kad pateiktas labai prancūziškai,kone savaime suprantamai).

Sužavėjo išties netikėta moters atsiradimo istorija(na ir kas,kad visai neįtikėtina ir net kvailoka,užtat juokinga)

Labai didelis MINUSAS: visų knygų viršeliai.Jų dizainas.Suprantu,kad gal tai salyginai atitinka ironišką požiūrį bei dar vieną kitą autoriaus puoselėjamą “vertybę“,bet…jie tokie lėkšti,pripažinkim.(gerai dar,kad minkšti,negaila sutrinti.)

labai didelis PLIUSAS: knyga plona,ir aš ja sudorojau per,nemeluoju,keturias valandas.Dviem prisėdimais.

Skaitom?Skaitom.

Rašyk.lt recenzija apie romaną.

Vertinimas:6,5/10(mažas todėl,kad kiti jo kūriniai visgi geresni)

Verta pavartyti: visus likusius,matyt.



LEMON JOY/BALTA MEILĖ
sausio 5, 2012, 3:19 PM
Filed under: Muzika | Žymos: , , , , , ,

Net pradėjusi rašyti apie kartais dinozaurais vadinamus Lemon Joy dar turėjau abejonių dėl viso šito reikalingumo,bet kad jau kuris laikas negaliu išmesti iš galvos dainos,kurios pavadinimas figūruoja visame įraše,nusileidau.

Apie Lemon Joy specialiai nesidomėjusi ir sukrapščiusi visus vaikytės atsiminimus žinojau lygiai tiek,kad:

Jų lyderis yra beveik-visada-baltais-plaukais Igoris Kofas(tokia jau man čia egzotiška pavardė rodėsi,kai lankiau pradinę.);

Kad kažkur  namie turiu jų albumą 1210,kurio cover’is juodai-baltai-rožinis,o viduje laukia tokios iki kaulų smegenų pažystamos dainos kaip “Ne apie mus“ , “Pirmosios gėlės(baltoj tyloj)“ ir pan.;

Kad toje pačioje pradinėje visiems sakiau kad mėgstu juos,nors net nesu tikra,jog tuo metu buvau girdėjusi daugiau,nei tas kelias dainas kurias leisdavo per radiją.

Taip pat žinojau,jog tai viena seniausių lietuviškų grupių,skaičiuojanti beveik tiek metų scenoje,kiek aš apskritai skaičiuoju šiame gyvenime.(kartoju,BEVEIK.)

Ir jog tai(bijau sumeluoti) kone pirmieji synthpop atlikėjai po nepriklausomybės atkūrimo(apie kokybę šiuo atveju jau nebekalbėsime,nes kaip žinia,tuometiniai muzikantai turėjo itin mažai galimybių susidurti su vakarų muzikos rinka ir bandyti taikytis prie jų.)

Reali biografija(iš šio šaltinio):

“Grupės susikūrimo pradžia yra 1994 metai. Pirmasis grupės pavadinimas

buvo “Etaž-3″. Grupės sudėtis: Igoris Kofas (vokalas, gitara), Maksimas
Bambras (būgnai), Serge Grey (bosas), Olegas Tamas (gitara)

1996 m. “Etaž3” persivadina į “Lemons’s Joy“. Pirmasis taip pavadintos
grupės koncertas įvyko 1996 metų kovo mėnesį Kaune kartu su grupe “Airija“.
Daina “City of Berries“ patenka į radijo stoties ULTRA VIRES Lietuviškų
dainų dešimtuko 1 vieta.
Tais pačiais metais “Lemon’s Joy“ laimi “Blogiausių grupių festivalio”
“Grand Prix”, dalyvauja “Roko marše” bei nusprendža dainuoti ir lietuviškai. Pirmoji lietuviška daina “Glostyk”.

1997 m. Grupė laimėjo “Bravo’96” nominaciją “Geriausias debiutas” ir dalyvavo festivalyje “Rock Summer” Taline.

Išleidžiamas singlas “Balta Meilė“. Kartu su Irma iš grupės Dinamika.

1998 m. Keičiasi grupės pavadinimas iš “Lemon’s Joy“ į “Lemon Joy“.
Išeidžami singlas “Karolis“ ir albumas “Super“.
Grupę palieka Serge Grey.

1999 m. Išleidžiamas albumas “Mylėt tave taip beprotiška ir keista” susilaukia didelio pasisekimo ir yra ypač gerai įvertintas muzikos kritikų.

2000 m. “Lemon Joy“ pakviečiama “šildyti” Vilniuje koncertuojančios britų grupės “Pet Shop Boys“.

2001 m. Išleidžiamas naujas grupės albumas “Restart”, kuriame galima rasti senų, tačiau naujai perdainuotų, kitų lietuviškų grupių, kaip Foje, Dinamika, Naktinės Personos, ir kitų, dainų.

2002 m. “Bravo 2001“ renginyje Igoris Kofas išrinktas geriausiu metų atlikėju. Radijo stotyse pradedamas groti naujas darbas – “Gražausiai iš visų“.

2004m. išleidžiamas rinktinis dainų albumas “Electropop“, kuriame surinktos geriausios dainos iš ankstesnių grupės albumų, taip pat keletas naujų dainų.

Tais pačiais metais grupę palieka Maksimas Bambras.

2006m. po ilgos pertraukos išleidžiamas naujas grupės albumas “1210“ …“

 

Nepaisant to,kad dažniausiai raukausi žiūrėdama į LJ dainų pavadinimus(nekęsk manes dar stipriau,ten kur mylėjau,laikinas angelas,glostyk-nežinau nežinau,manau nebūtų buvę blogiau,jei jos tiesiog būtų likusios sunumeruotos ir neįvardintos..) ir nuoširdžiai manau jog viskas skambėtų geriau angliškai bei nekreipiant dėmesio i kartais smegenis pjaustantį bytą (kuris sukelia jau tiesiog skausmingas aliuzijas į ne-kokios-reputacijos lietuvišką estradą(bet ir tai suprantama,gal kūrėjai jaučia nostalgiją tam,ko patys jauni klausėsi)),taigi nepaisant viso to,klausantis ,pabrėžiu,SENESNIŲ(iki 2006m.) dainų ausys man nesilanksto,o tai reiškia,kad viskas ju LJ yra(buvo) gerai.

Pliusai už:

tai,kad grojo Roko Maršuose;

tai,kad apšildė Pet shop Boys(ne taip jau dažnai LT grupės apšildo užsienio atlikėjus)

tai,kad Kofas,atrodo,nesensta fiziškai(galime įžvelgti naują busimą nišą grožio industrijoje,jei tik jis atskleistų kas ir kaip)

tai,kad lietuviai turėjo savuosius Modern Talking(kažkuriuo atžvigiu juk tikrai)

tai,kad sukūrė šitą dainą,dėl kurios gimė visas įrašas(norėčiau,kad dabar būtų 1997m. ir diskotekose   ją vis grotų ir grotų,o mes kraipytumėmės laimingi pagal užvedančią boso partiją)

(kai klausau jos,kraipau galvą ir mintyse vis dūsauju “ak tas postsovietinis lietuviškas mainstream’as…“)